- girginti
- gìrginti (-yti), -ina, -ino 1. intr. girgėti, girgsėti (apie žąsis): O žąsys girgina pjaunamos P.Cvir. 2. tr. versti girgėti: Kas ten žąsis girgina? Prn. 3. tr. neduoti ramybės klausinėjant, baksnojant į pašonę, kirkinti: Ką tu mane gìrgini? Plv. 4. tr. girgždinti: Vaikas krioka, lopišį gìrgina – apsiklausyti negali Vvr. 5. tr. vežti girgant, girgždant: Gìrgina ir gìrgina didžiausiais vežimais medžius Vvr. Nuo ankstybo ryto girgina kviečius namo Žvr. \ girginti; atgirginti; nugirginti; pargirginti; sugirginti
Dictionary of the Lithuanian Language.